Po vienu stogu Šiaulių rajone - tėtis, mama ir 15 jų vaikų!

Kas? Tėvai Alvydas ir Vanda Urbiečiai bei 15 tikrų jų vaikų: Vaida, Raimonda, Jolanta, Robertas, Viktorija, Eligijus, Erika, Lijana, Julita, Ligita, Karolina, Ugnė, Giedrius, Gytis, Edvinas.

Kur sutikome? Šeima gyvena Šiaulių rajone (Gilaičiuose), buvusios medinės mokyklos pastate.

Šioje troboje dabar gyvena devyniolikos žmonių šeima. Tėtis, mama, penkiolika jų vaikų ir du anūkai. Šioje šeimoje apsilankė ir su ja pasikalbėjo „Šiaulių kraštas".

Vyriausioji šeimos atžala - 21-erių dukra, jauniausiajam dar tik mėnuo.

Mergaičių - dvigubai daugiau

Alvydas ir Vanda kartu gyvena jau 21-erius metus. Kaip rašo „Šiaulių kraštas", susituokę jie svajojo auginti dukrą. Jai gimus, pakalbėdavo, kad būtų gerai, jeigu šalia dukters stotų sūnus. Sūnaus dar teko palūkėti - į pasaulį atėjo dar dvi mergaitės. Paskui jas - ir berniukas.

Dabar Urbiečių šeimoje - dešimt mergaičių ir penki berniukai.

Urbiečių nusipirktame sename name, kuriame praeityje veikė mokykla, yra trys kambariai ir virtuvė. Dabartinis namas sulipdytas iš dviejų, todėl vienoje, šiltesnėje jo dalyje, kurios sienos yra storesnės, žiemą dažniausiai ir renkasi visa šeima. Kartu su vyriausiomis dukromis ir jų atžalomis, šiame name dabar gyvena devyniolika žmonių.

Maistą gamina visą dieną non stop

Ponia Vanda laikraščiui pasakoja, kad nuo ryto iki vakaro tenka gaminti valgyti. Tačiau dėl to ji neniurzganti, juk viralo - mažo katilo tokiai gausybei nevirsi. „Paruošei pusryčius, pasitvarkei kambariuose - jau pietų metas, vėl stok prie puodų. Virk ir virk. Mamai namuose nuo ryto iki pat vakaro - įtempta darbo diena", - rašo „Šiaulių kraštas". Ponios Vandos vyras Alvydas šiuo metu pakeitė darbą, mat senajame algos negavo jau nuo rugpjūčio mėnesio.

Nors ir nėra lengva, stengiamasi, kad vaikai būtų sotūs ir aprengti, kad nieko jiems netrūktų.

Kaimo mokyklėlę lanko trys urbiečiukai, vienas važinėja į Kužių vidurinę, keturi, gyvenantys Kuršėnų Pavenčių vidurinės mokyklos bendrabutyje, namo grįžta tik savaitgaliais.

Korespondento įspūdžiai

„Šiaulių krašto" korespondentas Algimantas Brikas dalijasi įspūdžiais iš viešnagės pas gausiąją šeimyną.

„Apsilankius Urbiečių namuose, šeimininkas su vyriausiuoju sūnumi, parsinešę į patalpą, kaip tik tvarkė folksvageno radiatorių - į darbą važinėsiąs savo automobiliu.

Šilčiausias namo kambarys pilnas vaikų. Jie, ką tik buvę užsiėmę kiekvienas savo reikalais, įsmeigia akutes į atėjusius svetimus žmones. Ir šnekučiuojantis su jų tėveliais susidaro įspūdis, kad šie mažyliai - ramūs ir rimti. Tik tai vienur, tai kitur kyla šurmulys.

„Svetimas žmogus, jiems įdomu, tai ir tyli. O kartais kyla toks triukšmas, kai pradeda muštis - neapsiklausysi. Ypač mušasi mūsų mažiliukai, - pirmąjį įspūdį paneigia V. Urbietienė. O "mūsų mažiliukai" išskiriami todėl, kad šiame būryje yra ir du Urbiečių anūkai, Airidas ir Donata.

Jeigu Urbiečių vaikai ir iškrečia ką nors negero, tai juk ne iš blogos valios. Štai, patalpos neseniai remontuotos, išklijuoti tapetai, bet, anot V. Urbietienės, dabar vėl lyg netvarkyta. Mažyliams vis knieti paplėšyti tapetus.

„Mažas kačiukas ar mažas šuniukas - jie irgi mušasi. Ir čia tas pats, - mažųjų peštynes paaiškina mama.

Būna, kad nepasidalijama žaislų. O dažniausiai susipeša Gytis ir Giedrius, dar metų ir aštuonių mėnesių Airidas, jų dėdė (!!!), į tarpą įlenda. Tuoj kyla triukšmas. Ypač dažnai taip atsitinka, kai didesnieji iškeliauja į mokyklą ir mažieji lieka vieni.

Gytis, pasiėmęs plastmasinį pjūkliuką, vis eina malkų pjauti. Matyt, meistras bus.

Žurnalistui apsilankius jų troboje, Giedrius kaip sėdėjo prie televizoriaus, taip ir atsisveikinus liko į ekraną įsmeigęs akis. Ypač mėgsta multifilmus - vis prašo įjungti DVD grotuvą.

Ne vienam labai įdomu tampa, kai mama imasi megzti - argi jai nepadėsi? Po tokios talkos pasigendama virbalų, o siūlų kamuoliukai atsiduria šiukšlių dėžėje.

Bet ir tokie žaidimai vaikams tampa pirmosiomis pamokomis. Didesniosios moka megzti. Mama mano, kad svarbiausia mokėti megzti kojines. Ji tai tiesiog nebespėjanti: vienam vos tik numezga - jau reikia megzti kitam".